Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į pietvakarius, jei yra Vilnius, yra kaimas su unikaliu pavadinimu „Keturiasdešimt totorių“ (Keturiasdešimt Totorių). Tai viena iš pirmųjų lietuvių totorių gyvenviečių, suformuotų šalia Vokės upės. Gyvenvietė greičiausiai buvo įsteigta XIV amžiaus pabaigoje, kai pralaimėjęs aukso ordos khanas Tokhtamičius atvyko į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su savo likusiais pasekėjais. Keturiasdešimt totorių kaimas kilo iš totorių kareivių stovyklos, vėliau išaugo į dvaro kaimą. Kaimas yra išskirtinio, vienintelio Lietuvoje, pavadinimo; tuo tarpu legendos ir pasakojimai apie šio kaimo atsiradimą yra ne mažiau unikalūs. Viena legenda byloja, kad senais laikais Lietuvos „karalius“ padovanojo totoriams žemės, o po to leido jų poligamijai, kad jų skaičius greičiau augtų.

Detali istorija >

Kita istorija sako, kad keturiasdešimt riterių apsigyveno keturiasdešimties totorių kaime, būtent Sobolas, Lashkutis, Bairašhas ir Tygušas. Laiško pasakojimas susijęs su keturiasdešimties totorių kaime gyvenusių šeimų pavardėmis: giminystės ryšiais su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, o antrasis yra genealoginės kilmės. Dar kelios legendos apie kaimo atsiradimą yra bendros visoms turkomanų tautoms.